- vėpūtinė
- vė́pūtinė sf. (1), vėpùtinė (1) K.Būg, vėputìnė (2), vėpū̃tinė (1) Msn; Varn žr. 1 vėpūtinis: 1. Kos91, Varn Žiemą iš sniego būna vė́pūtinė Dv. Užkulniai kiauri, vis tiek bėgom kaip ir visi po vė́pūtines Krtn. Žmonės panamėje klaidžioja, užpustytų durų nebeatkasa, į trobas nebeįeina; vėputinėms siekiant šelmenų, pro langus nebesimato Vaižg. 2. Dv, Msn Ažpustė vėpū̃tinė visus kelius Grv. Oi, kokia buvo tada vėpūtinė LKKXIII26(Grv). Šiandie tokia vėpū̃tinė, kad ir noses iš pirkios iškišt nemožna Grv. Kap paskėlė per Kūčias vėpū̃tinė, tai tada ot varė sniegą! Grv. Vėpū̃tinės dažniausia apie Kalėdas Klt.
Dictionary of the Lithuanian Language.